2020.10.17

SPALIO MĖN. PABAIGOJE PREKYBOJE PASIRODYS MANO IŠVERSTA IR KARTU SU "PETRO OFSETAS" IŠLEISTA KNYGA "SMEGENŲ SKURDAS" (Didžiuosiuose Lietuvos knygynuose ir internetinėse parduotuvėse).


2020.09.18

 Sulėjautos senjorams paskaitą skaitę Krizių įveikimo centro vadovė, socialinė pedagogė, poetė Rita Staršelskienė. Turėjome galimybę pasiklausyti ponios Ritos kūrybos ir pasakojimų apie darbo patirtį su socialinės rizikos asmenimis.


Ribinio asmenybės sutrikimo rizika šeimose: Švedijos nacionalinio registro analizė

Ribinės asmenybės sutrikimas (RAS) yra sudėtingas psichinis sutrikimas, kuriam būdingas emocinės srities nestabilumas, tarpasmeninės sąveikos ir didelė savižudybės rizika. Skirtingų vertinimų duomenimis, sutrikimo paplitimas svyruoja nuo 0,5 iki 5,9%, o bendras vidurkis 1,6%.
RAS priežastys yra mažai ištirtos, tačiau manoma, kad jis susijęs su menkais kognityviniais gebėjimais, susijusiais su emocijų reguliavimu, o daugelis komponentų, tiek genetinių, tiek aplinkos, prisideda prie sutrikimo vystymosi.
RAS dažnai aptinkamas tose pačiose šeimose, tačiau ankstesnės absoliučios rizikos laipsniai pirmos kartos giminaičiams svyruoja nuo 0,8% iki 18,3%. Tačiau šis kintamumas dažnai paaiškinamas metodikos skirtumais, diagnozės nustatymui naudojant skirtingus metodus. Tik viename tyrime buvo naudojama informacija apie kliniškai diagnozuotą RAS pas pacientus ir jų artimuosius, o absoliuti rizika pirmos kartos giminaičiams buvo 14,1%, tai yra 3,9 karto didesnė nei tiems, kurių pirmosios kartos šeimose nebuvo RAS atvejų. Be to, dažnai atliekant tokius tyrimus galėjo būti neatsižvelgiama į lyčių skirtumus, kurie gali būti svarbūs tiriant žinomą šios diagnozės vyravimą moterų tarpe. Ankstesniuose tyrimuose taip pat dalyvavo neatsitiktiniai mėginiai ir tik pirmos kartos giminaičiai, todėl neįmanoma atskirti genetinės ir aplinkos įtakos diagnozei.
Taigi, Skoglundas ir jo kolegos mano, kad dėl tyrimų, pagrįstų skirtingais diagnozavimo ir mėginių ėmimo metodais, esama tam tikrų neatitikimų dėl RAS pasiskirstymo šeimoje ir jo paveldėjimo. Savo darbe autoriai panaudojo duomenis apie daugiau nei 1,8 milijono žmonių, įskaitant 11 665, kuriems kliniškai patvirtinta RAS diagnozė. Be to, autoriai bandė atskirti genetinį ir aplinkos indėlį, naudodamiesi genetiniu modeliavimu.
Savo straipsnyje autoriai pristatė pirmąjį visos populiacijos klinikiniu būdu patvirtintos RAS ryšį šeimose ir paveldėjimo tyrimą. Rezultatai daugeliu aspektų patvirtino ankstesnių tyrimų išvadas: RAS sergančių pacientų artimieji turi didelę riziką gauti panašią diagnozę. Taigi paciento broliams ir seserims ši rizika yra 4,7 karto didesnė nei tiems, kurių broliai ir (arba) seserys yra sveiki. Apskritai RAS paveldimumas buvo įvertintas 46%. Autorių naudojamas modelis rodo, kad aplinkos poveikis diagnozės nustatymui yra mažas arba jo apskritai nėra. Tai atitinka daugialypį diagnozės atsiradimą šeimoje, o tai rodo svarbų genetinių veiksnių vaidmenį.
Manoma, kad RAS atveju sutrinka neuro-kognityviniai procesai, kuriais grindžiamas emocijų reguliavimas. Šiame tyrime autoriai mano, kad tai lemia didelis genetinis polinkis. Anot jų, atėjo laikas nustatyti tuos genetinius veiksnius, kuriais grindžiamas šis polinkis. Tačiau apskritai Skoglundas ir kolegos siūlo jų išvadas daryti atsargiai, atkreipiant dėmesį į nepakankamą vyrų imties analizę, skirtingą tikimybę nustatyti RAS skirtingo amžiaus žmonėms ir kitus veiksnius, susijusius su medicininių tyrimų prieinamumu ir galimybe nustatyti diagnozę.
Psyandneuro.ru; vertė Andrejus Larionovas

 


2020 Rugpjūtis. Apsistojome lauke ne tiek bijodami viruso, bet vasariško vėjo vedami, juk tiek nedaug laiko turime pabūti gamtoje bei geroje kompanijoje 

Po ilgai trukusios pertraukos, saviizoliacijos ir kitų apribojimų Saulėjautos senjorai rinkosi pirmam susitikimui Klaipėdos universitete. Kalbėjomės apie pandemijos metu patirtą stresą, vienišumo problemą, susvetimėjimą ir vis ryškėjantį atotrūkį tarp skirtingų kartų taip pat apie naujai atrastas galimybes, ateities planus... Pažvelgėme į kovos su nerimų priemones pasitelkiant egzistencinę psichoterapiją filosofijos kontekste... Sekančio susitikimo (liepos 24 d.) metu pristatysiu garsaus šių laukų Rusijos mokslininko knygą "Smegenų skurdas" kurią išverčiau į lietuvių kalbą.


2020 rugpjūčio 19 d. Susitikimuose su senjorais dažnai aptariame įvairius sukčiavimo būdus kurie vyrauja šiuolaikinėje visuomenėje. Kodėl svarbu apie tai kalbėtis? Pensinio amžiau žmonės (ir ne tik) pirmiausiai patenka į lengvo pasipelnymo šaltinio ieškančių įvairiausių sukčių ir nesąžiningų verslininkų (tarp kurių iš esmės nėra jokio skirtumo) akiratį. Vangesnė koordinacija, moderniųjų technologijų išmanymo stoka (o tiksliau jo nebuvimas), dominuojantis pasitikėjimas kuris įtakoja kritinio mąstymo nebuvimą, senjorus paverčia patogiu grobiu. Dvasinis stuburo ištiesinimas, onkologinių ir kitų rimtų somatinių lygų gydymas švęstu vandeniu ir užkalbėjimais, širdies būklės fotografavimas, auros matavimai, ekstrasensų ir kitų burtininkų paslaugos apkartina ir taip nelengvą senyvo žmogaus gyvenimą. Pasaulis ne toks, koks buvo anksčiau - mėgsta sakyti tie, kurie turi ką sulyginti... Tačiau būta ir anuomet (vieniems geraisiais, kitiems blogaisiais laikais) kurioziškai skambančių gudravimo strategijų siekiant pasipelnyti iš patiklių žmonių. Viena iš senjorų sambūrio narių man padovanojo pažymėjimą, kurį ji gavo prieš 30 metų sėkmingai baigus bekontakčio masažo kursus  . Gal ne taip stipriai ir pasikeitė šis pasaulis, o gal tai bus nauja verslo perspektyva naujos saviizoliacijos akivaizdoje?
 

 


2020 rugpjūčio 14 d. Šiandien "Saulėjautos" senjorams paskaitą  skaitė (jau antrą kartą) KU profesorius Gintautas Vyšniauskas. Viena iš klausytojų dėkojo profesoriui už "vaistus sielai...", o mes tik norime paantrinti - ačiū už vaistus, kurie įgalina mūsų širdys smarkiau plakti ir išbudina gyvenimui, tai geriausi vaistai!

 


Akimirkos iš antrojo kūrybinės saviraiškos senjorų susitikimo. Klaipėdos universiteto kiemelis
2019.07.24

   

 



2019.06.27 Džiugu, jog mūsų nedidelį sambūrį nuolatos papildo nauji, žingeidūs ir aktyvūs veidai. Kartu su naujais žmonėmis ateina ir naujos idėjos, bei darbai. Nuolatinį paskaitų ciklą šį kartą papildėme praktiniais užsiėmimais - tapyba ant drobės, bei fotografija. Kol kas kūrybine saviraiška ryžosi užsiimti tik nedidelė dalis senjorų, likę tuo metų žiūrėjo dokumentinį filmą narpliojantį socialiai jautrią temą. Tikimės, jog ateityje ledai bus dar labiau pralaužti ir atsiras daugiau norinčių save išmėginti kūrybinėje veikloje, kurios svarbiausia intencija atskleisti sau ir bendraminčiams emociją, bei idėją paakinusia nutapyti konkretų paveikslą. Tokie ir panašūs praktiniai užsiėmimai gerina emocinę savijautą, atskleidžia kūrybines galias, išlaisvina vidinius konfliktus ir žinoma suburia jungtiniai veiklai, bendravimui. Turite pažįstamu kurie galimai norėtų prisijungti prie kūrybinės saviraiškos grupės Klaipėdos universitete? informuokite juos apie atviras paskaitas ir kūrybinius užsiėmimus vykstančius mūsų mylimam mieste. Rašykite: This email address is being protected from spambots. You need JavaScript enabled to view it.

 

 


 

Susitikimas su Liepojos neregių ir silpnaregių draugija 

2019 m. gegužės 23 d. KU Sveikatos tyrimų ir inovacijų mokslo centro darbuotojai: vyriausioji mokslo darbuotoja prof. habil. (hp) dr. Dalia Marija Stančienė ir specialistas Andrejus Larionovas susitiko su Liepojos neregių ir silpnaregių draugijos pirmininku Mariu Ceiruliu, projektų vadybininke Daiga Sudra, projektų koordinatore Zanda Krumina, viešųjų ryšių specialiste Anika Lazdeniece, finansininke Iveta Mikloviča. Buvo aptartos bendradarbiavimo galimybės, bendrų projektų rengimo perspektyvos, susipažinta su draugijos veikla, aplankytas neregių ir silpnaregių socialinės reabilitacijos ir informacijos centras. Centrui pasirinkta kaimo vietovėje Ziemupe, apie 25 km. už Liepojos,13 ha sodyba, kurioje sudarytos sąlygos ne tik kūno stiprinimui, bet ir sielos atgaivai. Pačių draugijos narių rankomis įrengtas pojūčių parkas su basų kojų taku, įveistas vaismedžių sodas, prižiūrimi naminiai gyvūnai, atvykstančių neįgaliųjų apgyvendinimui restauruotas dviejų aukštų gyvenamas pastatas su kaimiškos architektūros elementais. Artimiausi planai – įrengti 1 000 kv. m. tvenkinį, skirtą neįgaliųjų poilsiui ir pramoginei žvejybai bei

Liepojos neregių ir silpnaregių draugijos veikla, pritaikant aplinką asmenims su regėjimo negalia pagal universalaus dizaino principus sulaukė įvairių apdovanojimų. 2016 m. Maris Ceirulis buvo apdovanotas specialiu prizu Paryžiuje universalaus dizaino neįgaliems parodoje. 



Džiugu, jog mūsų nedidelį sambūrį nuolatos papildo nauji Klaipėdos trečiojo amžiaus universiteto absolventai, tai žmonės kurie visą savo gyvenimą  aktyviai dalyvauja akademinėje ir kultūrinėje veikloje. Šiuo metu kuriame vieningą bendruomenę kuri oficialiai vienis pensinio amžiaus veiklius ir žingeidžius žmones, siekiančius ne tik turiningai praleisti laisvalaikį, įgyti naujų žinių, bet ir pasidalinti savo gyvenimiška patirtimi.




 

Trečiojo amžiaus universiteto diplomų įteikimo šventė

2018 m. gruodžio 18 d. Klaipėdos universiteto Trečiojo amžiaus universiteto klausytojai rinkosi į „Aula Magnum“ auditoriją iškilmingai šventei – diplomų įteikimui. Klaipėdos universiteto
Sveikatos mokslų fakulteto administratorė Tatjana Žuravliova pasveikino senjorus, aktyviai dalyvavusius visose paskaitose ir baigusius studijų programą. Senjorams buvo įteikti studijų baigimo diplomai. Paskutinę šių metų paskaitą „Valia gyventi“ skaitė Sveikatos tyrimų ir inovacijų mokslo centro vyriausioji mokslo darbuotoja profesorė habil. dr. Dalia Marija Stančienė. Apie neįgaliųjų problemas Klaipėdos mieste kalbėjo ir filmuotą medžiagą pristatė Medijų filosofijos ir kultūrinių industrijų studentas Andrejus Larionovas.

 
 
 


 

Klaipėdos universitetas kviečia į projekto pristatymą!

2018-12-20

KU inf.

© Organizatorių nuotr.

Šiandien 15 valandą Klaipėdos universiteto Aula Magna (Studlendas, konferencijų salė, I aukštas, Herkaus Mantp 90-2) vyks projekto „Fotografija bendruomenės sveikatai ir gerovei“ pristatymas.

Projekto vadovė Sveikatos tyrimų ir inovacijos mokslo centro vyriausioji mokslo darbuotoja profesorė habilituota dr. Dalia Marija Stančienė.

Projekto vykdytojai: doc. dr. Alona Rauckienė - Michaelsson, doc. dr. Jūratė Sučylaitė, doc. dr. Faustas Stepukonis, doc. Remigijus Treigys, režisierius Algimantas Jarukaitis, studentas Andrejus Larionovas. Tikslinė auditorija: Klaipėdos globos namų gyventojai, Klaipėdos jūrininkų ligoninės pacientai.

Renginyje dalyvaus Klaipėdos universiteto Iaikinai einantis docento pareigas rektorius profesorius dr. Artūras Razbadauskas,

VšĮ Klaipėdos jūrininkų ligoninės direktorius KU profesorius dr. Jonas Sąlyga ir psichoterapeute Jūratė Tilvikienė, Klaipėdos miesto globos namų direktorius Ginter Harner.

Renginio metu bus demonstruojamas trumpametražis filmas „Fotografijos terapija“ (autorius režisierius Algimantas Jarukaitis), bus atidaryta mobilioji paroda „Atminties vingiais“

(Autoriai: Algimantas Jarukaitis, Andrejus Larionovas).

Maloniai kviečiame dalyvauti!

 


 

2018.08.22

Dar 2014 metais kartu su dabar jau amžiną atilsį, neįgaliu sportininku, klaipėdiečiu Karoliu Stončiumi lankėmės Liepojos mieste (Latvija). 
Svetingi Liepojos aklųjų ir silpnaregių bendrijos nariai kartu su vadovu Mariu Ceiruliu priešakyje aprodė miesto vietas skirtas neįgaliųjų poilsiui ir pramogoms. Mūsų kelionės įspūdžiai buvo aprašyti Klaipėdos dienraštyje "Vakarų ekspresas". Liepoja drąsiai galima vadinti vienu svetingiausiu miestų neįgaliesiems Baltijos šalyse (o gal ir Europoje), tai atsispindi pasakojime, jeigu neskaitėte - paspauskite šią nuorodą. Šiuo metu ruošiu video reportažą paremta ankstesniu straipsniu ir naujai nufilmuotais vaizdais :)

 



2018 metai buvo ypač svarbūs Klaipėdos universiteto psichologams, čia vyko tarptautinis psichologų kongresas 
"Psichologija vakar, šiandien, rytoj". Kongresas ir iki kongresiniai seminarai vyko gegužės 17-19 d. per šį laikotarpį
turėjau puikią galimybę surinkti keturių valandų medžiagos archyvą, su kuriuo galite susipažinti mano Youtube kanale.
 

  

 



2018.05.08
Lankėmės Krokuvoje (Lenkija)

Aplankėme Aušvico koncentracijos stovyklą, taip pat dalyvavome tarptautinėje konferencijoje "Medicina už spygliuotos vielos". Dalį filmuotos medžiagos iš bioetikos konferencijos "Medicina už spygliuotos vielos" galite rasti kategorijoje "FILOSOFIJA".